Pagonybė bažnyčioje

Vienas iš pagonybės bruožų krikščionių bažnyčiose, yra stabmeldystė. Žmonės lenkiasi įvairioms ikonoms, statuloms ir atvaizdams, ir tai yra nebibliška. Dievas draudžia tokias praktikas ir pagal Šv. Raštą, stabmeldystė yra pasibjaurėjimas Viešpačiui.

Dievas sako:

''Gerai įsidėmėkite, kad tą dieną, kai Viešpats jums kalbėjo Horebe iš ugnies, jūs nematėte jokio pavidalo, kad kartais nedirbtumėte sau drožinių, panašių į vyrą ar moterį, panašių į kurį nors gyvulį, esantį žemėje, ar skraidantį padangėje paukštį, ar šliaužiantį gyvį, ar žuvį, plaukiojančią vandenyse. Kad kartais, pakėlęs akis į dangų ir pamatęs saulę, mėnulį, žvaigždes, nepaklystum, jų negarbintum ir nesilenktum tiems, kuriuos Viešpats, jūsų Dievas, sutvėrė tarnauti visoms tautoms''.

(Pakartoto įstatymo 4:15-19)

''Su kuo mane palyginsite, į ką mane darysite panašų? Jie auksą iškrato iš maišelių, sidabrą pasveria svarstyklėmis, pasamdo auksakalį, kad padarytų dievą, parpuolę prieš jį, meldžiasi, užsideda stabą ant pečių, nuneša į prirengtą jam vietą ir pastato. Jis stovi ir nejuda. Kai jie šaukiasi jo, jis negirdi ir neišgelbsti jų iš nelaimės. Apmąstykite ir supraskite! Imkite tai į širdį, jūs atskalūnai!'' (Izaijo 46:5-8)

''Jie atgręžė man nugarą, nors Aš juos mokiau nuo ankstaus ryto; tačiau jie nesiklausė ir nepriėmė mano pamokymo. Jie pastatė savo bjaurystes namuose, kurie vadinami mano vardu, kad juos suteptų''. (Jeremijo 32:33-34)

Vienas iš Dievo įsakymų sako:

''Neturėk kitų dievų tik mane vieną. Nedaryk sau jokio drožinio nei jokio atvaizdo to, kas yra aukštai danguje, žemai žemėje ar po žeme vandenyje. Nesilenk prieš juos ir netarnauk jiems! Nes Aš, Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, baudžiąs vaikus už tėvų kaltes iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie manęs nekenčia, bet rodąs gailestingumą iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų''. (Išėjimo kn. 20:3-6)

''Aš esu Viešpats – tai mano vardas. Aš neduosiu savo garbės kitam ir savo šlovės stabams''. (Izaijo 42:8)

" Nelieskit to, kas netyra ir nešvaru, ir tada jūs būsite mano vaikai, ir Aš jus priimsiu ir būsiu jūsų Tėvas". (II Korint. 6:17)

Daugelis galbūt ims ginčytis ir sakys kad atvaizdai jų bažnyčiose nėra stabai ir kad jie nesilenkia ir nesimeldžia jiems.

Bet ar tikrai taip yra? Juk kai einate išpažinties, argi kunigas neliepia sukalbėti Sveiką Mariją? Bet Marija juk ne Dievas, kad jai melstis. Vienintelis mūsų tarpininkas arba užtarėjas prieš Dievą yra Jėzus ir Jo Šventoji Dvasia.

Taip moko raštai:

''Nes yra vienas Dievas ir vienas Dievo ir žmonių Tarpininkas (užtarėjas) – žmogus Kristus Jėzus, kuris atidavė save kaip išpirką už visus, kad būtų paliudytas reikiamu metu''. (I Timotiejui 2:5-6)

''Taip pat ir Dvasia padeda mūsų silpnumui. Nes mes nežinome, ko turėtume melsti, bet pati Dvasia (Dievo Šventoji Dvasia) užtaria mus neišsakomom dejonėm. Širdžių Tyrėjas žino Dvasios mintis, nes Ji užtaria šventuosius pagal Dievo valią''. (Romiečiams 8:26-27)

Tad atsakykite patys sau, kodėl Marijai ir kitiems šventiesiems yra priskiriama atpirkėjo rolė? Juk Jėzus kentėjo už mus, kad galėtų tapti mūsų užtarėju.

Marija ar apaštalai nekentėjo už mus, dėl to jie ir negali turėti užtarėjo rolės.

Užtarėju tampama tada, kai gali nuplauti žmogaus nuodėmes ir sutaikyti žmogų su Dievu. Ir prisikėlęs tapti gyvu, jog galėtum atsakyti į žmonių maldas ir užtarti juos prieš Dievą. Nei Marija nei apaštalai to negali padaryti, nes nėra prisikėlę iš numirusiųjų. Jie ilsisi po savo darbų, ir negali girdėti jūsų maldų.

Tik Jėzus, budamas pirmasis prisikėlęs Dievo pirmavaisis, gali girdėti, atsakyti ir užtarti. Bet apie tai, pakalbėsime kiek vėliau.

Siūlyčiau su malda artimiau pastudijuoti raštus ir paklusti Dievo žodžiui bei mokymams. Nes raštai kalba patys už save.

Biblijoje niekur nerasite, kad būtų liepta melstis Marijai, apaštalams ar kitiems šventiesiems. Jiems gi patiems reikėjo išgelbėjimo, nes buvo tokie pat paprasti žmonės kaip ir mes.

Štai, pažvelkime į Biblijoje aprašytą įvykį, kai žmonės norėjo garbinti ir aukoti aukas Pauliui ir Barnabui:

''Listroje gyveno vienas vyras nesveikomis kojomis. Jis buvo luošas nuo pat gimimo, niekada nė žingsnio nežengęs. Jis klausėsi Pauliaus kalbant, o šis įdėmiai pažvelgė į jį ir, pamatęs jį turint tikėjimą, kad būtų pagydytas, garsiu balsu pasakė: „Atsistok tiesiai ant savo kojų!“ Tas pašoko ir ėmė vaikščioti. Minia, pamačiusi, ką Paulius padarė, pradėjo garsiai likaoniškai šaukti: „Dievai, pasivertę žmonėmis, nužengė pas mus!“ Barnabą jie vadino Dzeusu, o Paulių – Hermiu, nes jis vadovavo kalbai. Priešais jų miestą esančios Dzeuso šventyklos kunigas atvarė prie vartų jaučių su vainikais ir norėjo kartu su minia juos paaukoti (Pauliui ir Barnabui). Sužinoję apaštalai Barnabas ir Paulius perplėšė savo drabužius ir puolė į minią, šaukdami: „Vyrai, ką darote?! Juk mes tokie patys žmonės kaip ir jūs. Ir mes jums skelbiame Gerąją naujieną, kad nuo šių tuštybių atsiverstumėte į gyvąjį Dievą, ‘kuris sutvėrė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas juose yra’. Praėjusiais amžiais Jis leido eiti visoms tautoms savais keliais. Tačiau Jis nepaliko savęs nepaliudyto, darydamas gera, duodamas mums lietaus iš dangaus ir vaisingų metų, pripildydamas mūsų širdis maisto ir džiaugsmo“. Tai dėstydami, jiedu šiaip ne taip sulaikė minią, kad šie jiems neaukotų''.

(Ap. Darb. 14:8-18)

Bet jūs galbūt sakysite, kad dabar Jėzaus apaštalai yra mirę, todėl jie yra šventi kaip Dievas, ir gali atsakyti į mūsų maldas bei mus užtarti. Bet raštas moko visai ką kitą. Raštas sako, kad visi įtikėję į Jėzų Kristų, nesvarbu ar jie gyvi ar mirę, jie visi skaitosi Dievo šventieji ir nėra jokie Dievai. Mat šventumas tikintiesiems yra priskaitomas ne už jų gerus darbus, bet už tai, ką Jėzus padarė ant kryžiaus. Per Jo malonę tapome įvaikinti ir esame Dievo vaikai, kuriuos raštas vadina šventaisiais.

''Paulius ir Timotiejus, Jėzaus Kristaus tarnai, rašo VISIEMS ŠVENTIESIEMS Kristuje Jėzuje, gyvenantiems Filipuose, kartu su vyskupais ir diakonais. Malonė jums ir ramybė nuo mūsų Dievo Tėvo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus!'' (I Filip. 1:2)

Kaip matote, visi filipiečiai, kurie tikėjo Jėzumi Kristumi, skaitėsi šventaisiais.

Bet pasikartosiu, šventumas yra priskaitomas ne dėl mūsų gerų darbų, bet dėl Jėzaus atlikto darbo. Jis mums užmovė balta rūbą ir nuplaudamas mūsų nuodėmes įvaikino mus, kad taptume Dievo vaikais, kurie yra vadinami ''šventaisiais''.

Toks tiesiog yra Dievo vaikų pavadinimas, ir tai jokiu būdu nereiškia, kad esame dievybės, galinčios daryti Dievo darbus.

Raštai moko, kad visi mirę šventieji dabar ilsisi po savo darbų, tad neturėtume trukdyti jų poilsio. Jie bus prikelti Jėzaus sugrįžimo dieną,

''Aš nenoriu, kad jūs, broliai, liktumėte nežinioje dėl užmigusiųjų ir nusimintumėte kaip kiti, kurie neturi vilties. Jeigu tikime, kad Jėzus mirė ir prisikėlė, tai Dievas ir tuos, kurie užmigo (mirė) tikėdami Jėzumi, atves kartu su Juo. Ir tai jums sakome Viešpaties žodžiu, jog mes, gyvieji, išlikusieji iki Viešpaties atėjimo, nepralenksime užmigusiųjų. Nes pats Viešpats nužengs iš dangaus, nuskambėjus paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui, ir mirusieji Kristuje prisikels pirmiausia, paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime pagauti į debesis susitikti su Viešpačiu ore ir taip visuomet pasiliksime su Viešpačiu''. (I Tesalonik. 4:14-17)

Tad iki prisikėlimo, mes turime prisikėlusį Jėzų Kristų, kuris yra vienintelis kolkas gyvas ir prisikėlęs. Galintis išgirsti bei atsakyti į mūsų maldas.

Tad kreipkimės į Jį užtarimo prieš Dievą. Juk Dievas mums davė Padėjėją - Šventąją Dvasią, kuri ir užtaria mus maldose, kuri moko ir guodžia, bei padeda visame kame. Jėzus kalbėjo:

''Ir Aš paprašysiu Tėvą, ir Jis duos jums kitą Guodėją, kad Jis liktų su jumis per amžius. Tiesos Dvasią, kurios pasaulis neįstengia priimti, nes Jos nemato ir nepažįsta. O jūs Ją pažįstate, nes Ji yra su jumis ir bus jumyse''. (Jono 14:16-17)

''Kai ateis Guodėjas (Šventoji Dvasia), kurį jums atsiųsiu nuo Tėvo, – Tiesos Dvasia, kuri eina iš Tėvo, – Jis liudys apie mane''. (Jono 15:26)

Tad pamastykime, ar mūsų veiksmai ir visa ką darom, atitinka Dievo žodį ir paliepimus. Ar laikomės Jo įsakymų?

Jėzus sako:

''Jei mylite mane, laikykitės mano įsakymų''. (Jono 14:15)

''Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, – jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums duota. Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai. Kaip mane Tėvas pamilo, taip ir Aš jus pamilau. Pasilikite mano meilėje! Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip Aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku Jo meilėje''. (Jono 15:7-10)

Būkime sąžiningi patys su savim ir atsakykime sau į šiuos klausimus.

Ar aš pats skaitau ir studijuoju Biblijos mokymus ar visgi mano tikėjimas ir įsitikinimai yra pagal tai, ką galbūt kažkas kitas man primetė arba pasakė apie Dievą?

Ir kitas klausimas: ar vykdau Dievo įsakymus pagal tai, kas parašyta Biblijoje?

ar visgi vykdau pagal tai, ką man kažkas kitas pasakė?

Jeigu nors vienas iš jūsų pasirinktų galimų atsakymų yra pagal antrąjį varijantą, tai patarčiau susirūpinti savo tikėjimo žiniomis. Raštas mus moko, sakydamas nepasitikėti žmogumi, bet Dievu ir Jo žodžiu. Patys turime skaityti raštus ir įsitikinti, kad tai ką praktikuojame yra teisinga ir atitinka Dievo žodį.

''Nes ateis laikas, kai žmonės nebepakęs sveiko mokslo, bet, pasidavę savo įgeidžiams, pasikvies sau mokytojus, kad tie kutentų jų ausis; jie nukreips ausis nuo tiesos ir atsivers pasakoms''. (II Timot. 4:3-4)

Todėl būkime atsargūs kai žmonės ima iš galvos mokyti įvairiausias tikėjimo tiesas visaip iškraipydami Biblijos doktrinas. Jeigu mokymas neparemtas raštais, tai tokie mokymai yra ne nuo Dievo.

Dar norėčiau trumpai paminėti tai, kad visi bažnyčiose esantys atvaizdai, iš tikro neatitinka tikrovės. Niekas nežino kaip išties atrodė Jėzus, todėl ir mums primetami Jėzaus paveikslai ir Jo atvaizdas yra klaidingi. Juk ankstyvojoje krikščionybėje ir apaštalų dienomis nebuvo jokių atvaizdų bažnyčiose. Jie atsirado tik maždaug apie 300 metų po Kristaus mirties ir prisikėlimo. Juos į bažnyčią atsinešė pagonys, kurie panoro priimti Jėzų, bet negalėjo atsisakyti savo stabų.

Kai meldžiatės, paklauskite savęs, ar mintyse nesimeldžiate tam atvaizdui, kurį jums yra primetusi bažnyčia?

Kai kur nors išgirstate Jėzaus vardą, ar neimate iš karto įsivaizduoti būtent tą Kristaus atvaizdą, kuris yra vaizduojamas visame pasaulyje? Jeigu taip, tai žinokite, kad jūsų Dievas, yra žmonių pramanytas stabas. Ir štai kaip darbuojasi šėtonas!

Ne be reikalo Jėzus kalbėjo sakydamas, kad didžioji dauguma žmonių išeis plačiuoju keliu, kuris veda į susinaikinimą, ir yra daugelis kurie juo eina.

„Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias veda į pražūtį, ir daug yra juo įeinančių. O ankšti vartai ir siauras kelias veda į gyvenimą, ir tik nedaugelis jį randa“. „Saugokitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai. Jūs pažinsite juos iš vaisių''. (Mato 7:3-16)

Tad būkime sąžiningi prieš Dievą ir pripažinkim, jeigu stabmeldžiaujam. Atgailaukime dėl tokių praktikų ir nusisukime nuo jų. Dievas liepia išeiti iš netikinčiųjų bei nusidėjėlių tarpo, kad patys nenusisuktume nuo Dievo ir netaptume kaip tie, kurie stabmeldžiauja ir visaip kitaip tarnauja šėtonui. Juk parašyta, kad už kiekvienos statulos ar atvaizdo slypi demonai. Tad ir nenuostabu kad išgirstame apie tokius įvykius kai Marijos statula verkia krauju, arba koks nors ''šventas paveikslas'' varva atseit šventu aliejumi ir t.t. Už viso to slypi ne kas kitas kaip pats šėtonas, nes parašyta, kad ir šėtonas sugeba apsireikšti šviesos angelu ir apsimesti šventuoju.

Todėl apsivalykime nuo šių praktikų Jėzaus vardu, išeikime iš stabmeldžių tarpo ir pradėkime naujai vaikščioti tikėjimo keliu, kuris Dievui būtų priimtinas.

Viešpats laukia kada paklusime, jog galėtume pasilikti Jo meilėje.

Neatsisakykime Dievo palaiminimų.

Priimkime tiesą kai ją girdime, nenusigręžkime nuo tiesos, nes Dievas yra TIESA, kelias ir gyvenimas...Jo avys girdi ir atpažįsta Jo balsą, kai girdi tiesą. Jos klauso savo ganytojo.

Te Viešpats nuveda jus į visą supratimą. Tie kurie atkakliai ieškos Dievo veido, tie Jį ras <3 Amen.

/Jėzaus Šviesa/

KITI KRIKŠČIONIŠKI STRAIPSNIAI IR SKAITINIAI